"Einu anądien Vilniaus gatve ir savo akim netikiu - vyksta kažkokio neįtikėtinai didelio pastato statyba. Sustoju, žmonių teiraujuosi. Juk įdomu, kuo mano gimtas miestas puošiasi" - rašoma "Raseinių šluotoje". 

Man sako, gyvenamąjį namą čia statome. Cha, imsiu mat ir patikėsiu - čia gi labiau į dvarą ar į kokį gamybinį kompleksą panašu. Bet kitas šalia manęs stabtelėjęs toks pat žioplys kaip ir aš porina: girdi, kol Kristina Krikštanaitė vyr. architekte buvo, tol šio statinio nelaimino, o kai tik jos neliko, bemat reikalai pajudėjo iš vietos.

Pasidarė dar įdomiau. Kas čia per statinys, kad jam atsirasti prireikė net architektų kaitos? Tuo labiau, jog ką tik buvau perskaitęs Tado Misevičiaus mintis savivaldybės tinklalapyje apie kažkokius Ariogalos akligatvius, dėl kurių neva kalta esanti jau buvusioji architektė Kristina. Kad rastume atsakymą į šį klausimą, prisieina pasirausti savivaldybės dokumentuose, tarp kurių besąs ir rugsėjo 28 dienos rašytas K.Krikštanaitės atsakymas statytojams, kodėl ji nepritaria gyvenamojo namo Vilniaus g. Nr. 144 statybai. Ir čia pat išsamiai nurodytos to atsisakymo priežastys.

Pirmiausiai, rašoma atsakyme, statybos projektas neatitinka Raseinių rajono savivaldybės administracijos specialiųjų architektūros reikalavimų, nustatytų atitinkamuose dokumentuose. „Suprojektuota trijų aukštų gyvenamojo namo su prekybos patalpomis ir sklypo struktūra labiau atitinka komercinio pastato tipologiją nei gyvenamojo namo“, nes nesuprojektuotos   patalpos kuro sandėliui, buities darbams, buitinėms atliekoms ir t.t. Patalpos, kurių pavadinimas turėtų būti „svetainė“ pavadinamos „prekybos salė“. „Pagal projekte pateiktus bendruosius statinio rodiklius, verslui numatytas 219,03 m2 plotas, kuriam (...) reikia 7 automobilių stovėjimo vietų, tačiau projekte numatytos 7 automobilių stovėjimo vietos iš viso, nenumatant automobilių saugyklos gyvenamajam namui, t.y. nesuprojektuota nei aikštelė, nei atviras ar uždaras antžeminis, požeminis ar kitoks statinys lengviesiems automobiliams (motociklams, dviračiams).“ „Vietoj buvusio 83,06 m2 bendrojo ploto gyvenamojo namo suprojektuotas 568,00 m2 pastatas, kuriame 219,03 m2 ploto sudaro verslo patalpos.“ 

Projektuojamo pastato apimtys padidintos keletą kartų, kas keičia teritorijos tvarkymo ir naudojimo rodiklius. Neišlaikytas mažiausias leistinas atstumas nuo statinio iki sklypo ribos: jei statinys iki 8,5 m aukščio iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m atstumas. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Šis pastatas suprojektuotas 12,81 metro atstumu iki daugiabučio gyvenamojo namo šiaurės rytų kryptimi, t.y. sutampa su vyraujančių vėjų kryptimi. Tačiau net to nepaisant šildymas yra numatytas kietu kuru, o kaminas yra žemiau daugiabučio gyvenamojo namo langų ir balkonų. K.Krikštanaitė savo rašte akcentuoja, jog savivaldybės administracija yra ne kartą gavusi daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų nusiskundimų dėl greta esančių pastatų šildymo metu išmetamų dūmų. Tokių nusiskundimų yra gavęs ir Visuomenės sveikatos centras net dėl čia buvusio 83 kv.m ploto gyvenamojo namo šildymo metu išmetamų dūmų. Tai kas bebus tuomet, kai bus pradėtas šildyti 568 m2 ploto pastatas, kurio išmetamų dūmų kiekis bus kelis kartus didesnis, ir trečiųjų asmenų gyvenimo sąlygos pablogės, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios. 

Taip pat nurodoma, jog statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai, atstumai nuo inžinerinių statinių, išskyrus sklypo aptvarus, iki sklypo ribos ir gatvių raudonųjų linijų, turi būti ne mažesni kaip 1,0 m, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Šis atstumas gali būti sumažintas, gavus gretimo sklypo savininko sutikimą raštu. O kaip yra šiuo atveju? 

K.Krikštanaitei tuomet užkliuvo ir automobilių stovėjimo aikštelės, aptarnausiančios komercinės pastato dalies lankytojus,  kurių automobiliai nuolat kels taršą. Aikštelės sklypo šiaurinėje pusėje suprojektuotos 6,5 metro atstumu iki vieno daugiabučio gyvenamojo namo ir 9 metrų atstumu nuo kito daugiabučio gyvenamojo namo. Dėl komercinių patalpų lankytojams suprojektuotų automobilių vietų padidės eismo intensyvumas į sklypą, todėl gali kilti papildomi regioninės reikšmės kelio, iš kurio yra įvažiavimas į sklypą, valdytojų reikalavimai, tad projektą būtina suderinti ir su VĮ Kauno regiono keliai. Pagal techninius reikalavimus, minimalus atstumas nuo atvirų automobilių stovėjimo aikštelių, kai mašinų skaičius 10 ir mažiau, iki gyvenamųjų namų turi būti minimum 10 metrų. 

Atkreiptas dėmesys ir į tai, jog pastatas suprojektuotas 2,5 metro atstumu nuo magistralinių lietaus kanalizacijos vamzdynų, kurių skersmuo yra 600 milimetrų, ir 3 metrų atstumu nuo vamzdynų, kurių skersmuo yra 800 milimetrų ir kad projekte nepateikta lietaus kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės nustatytos sąlygos, kurių laikantis nurodytųjų tinklų ir įrenginių apsaugos zonose galima statyti pastatus ir įrenginius. Vėliau, sako,  buvo gautos UAB "Raseinių vandenys" sąlygos ir su jais suderinta, tačiau, lietaus kanalizacijos tinklai tuo metu dar nebuvo perduoti "vandenims" eksploatuoti, o ir dabar dar neaišku esą, kieno žinioje tai yra: nei "vandenų", nei komunalininkų. Pagal projekte pateiktus bendruosius statinio rodiklius, verslui numatytas 219,03 m2 plotas, kuriame turi būti numatytas darbo vietų įrengimas, todėl projektą būtina suderinti su Lietuvos Respublikos valstybine darbo inspekcija ir Neįgaliųjų reikalų departamentu. Ir t.t., ir pan. Buvo surašyta net 12 punktų, dėl kurių statyba adresu Vilniaus gatvė Nr. 144 negalima. Bet užteko pakeisti architektūros skyriaus vadovą ir visi negalėjimai tapo galėjimais. Kiek keistoka, ar ne?


„Raseinių šluotos“ informacija